Kyšininkavimas | Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

KYŠININKAVIMAS – ŽALINGAS ĮPROTIS,
KURIO LAIKAS ATSISAKYTI

Nagų kramtymas ar nuolatinis vėlavimas erzina, tačiau kyšininkavimas – žaloja. Tai ne tik ydingas elgesys, bet ir tiesioginis kirtis pasitikėjimui medicina bei lygybei.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja kampaniją, kviečiančią pripažinti: „padėka“ vokuose nėra sprendimas. Tai atgyvenęs įprotis, kurį privalome palikti praeityje. Tikime, kad vertingiausia ir vienintelė reikalinga padėka gydytojui yra nuoširdus paciento AČIŪ.

Prisijunkite prie pokyčio – rinkitės skaidrią sveikatos apsaugą.

Kaip pranešti?

AR ESAME PASIRENGĘ POKYČIUI?

53 proc. šalies gyventojų duotų kyšį siekiant išspręsti savo problemas.

11 proc. gyventojų teigia davę kyšį per pastaruosius 12 mėnesių.

19 proc. apklaustųjų praneštų apie kyšininkavimą gydymo įstaigoje.

Šaltinis: STT tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2025“

POKYČIAI PRASIDEDA NUO KIEKVIENO IŠ MŪSŲ

Mūsų gyvenimas susideda iš įpročių. Naudingų ir žalingų. Subalansuota mityba, reguliari mankšta, kokybiškas miegas stiprina kūną ir protą, tuo tarpu rūkymas ar persivalgymas ilgainiui kenkia mūsų sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Kyšininkavimas irgi yra žalingas įprotis. Jis žaloja ne tik mus pačius, bet ir visą visuomenę: mažėja pasitikėjimas valstybės institucijomis, įsišaknija sisteminė nelygybė, silpninama teisinė valstybė, kenkiama socialinei ir ekonominei pažangai.

DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI

KAS YRA KYŠIS?

Kyšis – tai bet kokia nepagrįsta turtinė ar kitokia asmeninė nauda, kuri siūloma, žadama, duodama, reikalaujama ar priimama siekiant, kad asmuo:

atliktų veiksmus ar neatliktų veiksmų pagal savo įgaliojimus;

veiktų ar neveiktų neteisėtai;

pasinaudotų tarnybine padėtimi kito asmens naudai.

Kyšiu gali būti laikoma ne tik pinigai, bet ir įvairios formos nauda, tokia kaip dovanos, paslaugos, nuolaidos, palankūs sprendimai, darbo vietos pažadai bei bet kokia kita nepagrįsta nauda sau ar kitam asmeniui, siekiant paveikti sprendimą ar veiksmus.

AR KYŠIO DAVIMAS LAIKOMAS NUSIKALTIMU?

Tiek duoti kyšį, tiek jį priimti yra neteisėta, baudžiamoji veika, nesvarbu, ar atsilyginama pinigais, ar saldainiais, ar kava

KODĖL NEREIKIA DUOTI KYŠIO?

Kiekvienas turime vienodą teisę į kokybišką gydymą nepriklausomai nuo lyties, rasės, religijos, gyvenamosios vietos ar socialinės padėties. „Dovanos“ pirmenybės sveikatos paslaugoms nesuteikia.

KAIP PADĖKOTI MEDIKUI?

Padėkoti medikui, šeimos gydytojui, greitosios pagalbos ekipažui ar slaugytojui visuomet galima paliekant viešą atsiliepimą įstaigos interneto svetainėje. Tegul padėka tampa pozityviu įpročiu, formuojančiu skaidrią, pasitikėjimu grįstą sveikatos sistemą ir socialinę lygybę.

AR VISOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGOS YRA NEMOKAMOS (apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto)?

Ne. Informacija apie mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir jų apmokėjimo tvarką skelbiama sveikatos priežiūros įstaigų ir Valstybinės ligonių kasos (toliau – VLK) interneto svetainėje bei viešai pacientams matomose vietose (stenduose arba juose nurodoma, kur ši informacija yra).

KOKIAIS ATVEJAIS REIKIA MOKĖTI UŽ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS?

Sveikatos priežiūros paslaugos nėra kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, jeigu žmogus:

neapdraustas Privalomuoju sveikatos draudimu;

kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą, kuri nėra sudariusi sutarties su VLK (sveikatos priežiūros įstaigas, kurios yra pasirašiusios sutartis su VLK, galite rasti čia);

nori gauti gydytojo specialisto konsultaciją, bet neturi siuntimo;

savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras;

pasirenka mokamas paslaugas, įrašytas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą;

pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, nei kompensuoja VLK: tokiu atveju reikės sumokėti jų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų kainų skirtumą.

Daugiau informacijos – teisės akte.

ESU DRAUSTAS PRIVALOMUOJU SVEIKATOS DRAUDIMU, BET MANĘS PAPRAŠĖ SUMOKĖTI PAPILDOMAI UŽ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS. KĄ DARYTI?

Jeigu esate draustas Privalomuoju sveikatos draudimu, bet sveikatos priežiūros įstaigoje paprašo sumokėti už asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba gydantis stacionare pačiam įsigyti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, pirmiausia išsiaiškinkite – kodėl to reikalaujam ir paprašykite dokumentų, įrodančių priemokų teisėtumą. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga (toliau – ASPĮ) visais atvejais privalo suteikti pacientui visą reikalingą informaciją ir paaiškinti, kodėl, už ką ir kiek jis turi mokėti.

Jeigu pasirenkate mokamą arba iš dalies mokamą paslaugą (kai dalį paslaugos kainos padengia Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas, o kitą dalį – pacientas) visa tai turi būti įrašyta ir patvirtinta gydytojo parašu medicininiuose dokumentuose. Tik po to jūs pats turite pasirašyti sutikimą dėl mokamų ar iš dalies mokamų paslaugų. Už paslaugą mokama sveikatos priežiūros įstaigos kasoje ir turi būti išduodamas mokėjimą patvirtinantis kvitas. 

Svarbu žinoti: ligos istorijoje patvirtinus parašu savo sutikimą mokėti už asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar įsigyti savo lėšomis vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, vėliau teisės reikalauti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos atlyginti patirtus nuostolius pacientas nebeturi.

Klausimus, susijusius su mokamomis paslaugomis, pirmiausia reikia aiškintis asmens sveikatos priežiūros įstaigoje – klausti gydančio gydytojo bei administracijos. Jeigu pateikti atsakymai ar argumentai neįtikina, prieš mokant už paslaugas ar pačiam įsigyjant vaistų patartina pasikonsultuoti su VLK Gyventojų aptarnavimo departamento darbuotojais. Taip pat galima kreiptis bendruoju VLK informacijos telefonu +370 5 232 2222 arba el. paštu info@vlk.lt. 

Daugiau apie savo teises sveikatos priežiūros srityje bei VLK atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus rasite elektroniniame leidinyje.

DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI

PRANEŠKITE APIE KYŠININKAVIMĄ
GYDYMO ĮSTAIGOSE

Jeigu pacientas mano, kad sveikatos priežiūros įstaiga ar jos darbuotojai galimai atliko neteisėtus veiksmus, skundą galima pateikti kelioms institucijoms, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio. Bet kokiu atveju, pirmiausia reikia kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigos administraciją arba už korupcijos prevenciją atsakingą asmenį.

1. Kreipimasis į sveikatos priežiūros įstaigą

Pacientas pirmiausia turi kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigos administraciją arba joje dirbantį už korupcijos prevenciją atsakingą asmenį.

Galima skųsti:

neteisėtai prašomą arba imamą mokestį ar priemoką;

netinkamą pacientų aptarnavimą;

informacijos nesuteikimą;

kitus galimus įstaigos vidaus pažeidimus.

Paprastai įstaiga privalo išnagrinėti skundą ir pateikti atsakymą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų (remiantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu).

Kreipimasis į sveikatos priežiūros įstaigą

2. Kreipimasis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybą (VASPVT)

Prieš kreipiantis į VASPVT, jūs privalote pateikti skundą tos sveikatos priežiūros įstaigos vadovui, kurioje buvote aptarnauti.

Skundas turi būti pateiktas raštu.

Įstaiga privalo jums atsakyti per 20 darbo dienų.

Išimtis: į VASPVT galima kreiptis tiesiogiai tik tada, jei įstaiga per nustatytą terminą jums neatsakė arba atsakymas jūsų netenkina.

Daugiau informacijos rasite šioje nuorodoje.

Į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) reikėtų kreiptis tuomet, kai susiduriate su korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. Svarbu suprasti, kad STT nenagrinėja skundų dėl prasto gydymo, neteisingų diagnozių ar netinkamo aptarnavimo kultūros – tam skirtos kitos institucijos (pvz., asmens sveikatos priežiūros įstaigos administracija ar VASPVT).

Pranešti apie korupciją galima užpildžius formą, telefonu: +370 526 63333 arba kitais būdais.

Svarbu žinoti, jog melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą užtraukia baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnis).

3. Kreipimasis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT)